Naujas Testamentas músû Wieszpatiês ir Iszganytojo Jēzaus Kristaus, į lietuwiszkąję kalbą iszwerstas; Psalmai Dowido į lietuwiszkąję kalbą iszwersti

Tai XIX a. vidurio lietuviškas Naujo Testamento vertimas, spausdintas Berlyne 1861 metais. Šiame leidime yra Martyno Rėzos (pirmą kartą leista 1755 metais) teksto variantas. Po Naujojo Testamento eina Psalmynas (psalmės Dovido).

Spausdinta dviem stulpeliais, gotišku šriftu. Vidus be iliustracijų ar graviūrų, tačiau su daug ranka užrašytų pastabų – daugiausiai lingvistinių lietuvių kalbos pastabų, rašytų pieštuku. Viename iš viršelio lapų yra ir ranka itin mažu šriftu rašytų pastabų rašalu.

• Viduje gausu pieštuku ranka darytų pastabų: pirmi lapai (po indekso) beveik visi padengti smulkiais ranka darytais lietuviškais paaiškinimais, gretinant originalo tekstą su lietuviškų kalbos formomis.

• Psalmyno skyriuje – ant paskutinių dviejų lapų – matyti nedideli ruduojančio pelėsio židinukai (daugiausia kraštuose); jie paviršutiniški, tekstas šiai daliai nėra paveiktas.

• Kartu su knyga rasta smulkus ranka rašytas skirtukas, užkirptas iš seno laiško popieriaus. Fragmento viršuje matyti ranka rašyti lietuviški žodžiai, apačioje – šviesus vandens ženklas. Nei laiško teksto, nei vandens ženklo kilmės nepavyko identifikuoti. Laiško fragmentas rašytas ranka juodu rašalu. Skirtukas nukirptas nuo pilno puslapio, viršuje matyti fragmentas rankraščio, apačioje – dalis vandens ženklo (šviesios spalvos kontūras, panašus į monogramą su raide J, simbolį ar žodžio pradžią).

• Žinomi tik du kiti šio leidimo egzemplioriai: vienas Vilniaus Universiteto bibliotekoje, kitas Rusijoje.

Viršeliai tamsiai rudi, tekstūruoti drobiniai kartoniniai. Nugarėlėje aukso folija spausdintas santrumpinis pavadinimas “N. Test. ir Psalm.” – maža dalis folijos prarasta (ypač raidžių kraštuose). Puslapiai šiek tiek pageltę (natūralus patamsėjimas), bet šiaip idealios būklės.